Mes, FLOS VERIS, miego rūbus siūname jau nuo 1992 metų. Retai kas gali pasidžiaugti tokiu nepertraukiamo
darbo ilgaamžiškumu toje pačioje veikloje. Žinoma, atsirado milžiniška patirtis, bet didžiausias turtas esate
Jūs mieli pirkėjai. Dėl Jūsų pasirinkimų mūsų prekinis ženklas tapo pamėgtas Lietuvoje. Dėkojame Jums už
tai.
Miego rūbai, be kurių dažnas neapseiname, neabejotinai gali būti puiki dovana mylimam ir artimam žmogui
bet kokia proga, ar tiesiog – be progos. Jie tiktų ir mamai, ir sesei, ir dukrai, mylimai žmonai ar merginai,
pagaliau draugei. Juos gali dovanoti ir vyras, ir moteris. Renkant dovanai mūsų miego rūbus yra privalumų,
visų pirma – modeliai yra lyg laisvalaikio drabužių, nėra per daug atviri ar su permatomomis detalėmis, su
jais moteris jausis jaukiai ir patogiai prie artimųjų, prie vaikų, galės nepersirengusi tingiai leisti laisvalaikį
namuose. O visų antra – naktinukai ar pižamėlė, renkant juos kaip dovaną, gali būti laisviau vertinami pagal
dydį, kadangi jiems nebūtina būti kaip “nulietiems” ant apdovanotojo žmogaus – jie gali būti laisvesni nei
viršutiniai drabužiai skirti viešajam gyvenimui.

Progų dovanoms yra begalės : gimtadieniai, vardo dienos, įvairios sukaktuvės, didžiosios metų šventės -
Velykos, Kalėdos, Naujieji metai ar Valentino diena. O ypač tiktų – tiesiog nustebinti ir padovanoti be jokios
progos.

Mes, FLOS VERIS, pasirūpinsime Jūsų dovanėlės įpakavimu ir pristatymu – pasirinktą prekę įdėsime į
elegantišką dėžutę ir ją perrišime stilinga juostele su kaspinėliu. Atsiųsime įdėję į kieto kartono dėžę, kad
būsima dovanėlė Jus pasiektų nesuspausta, nesulamdyta. Palikite pakavimo rūpesčius mums, o Jums teliks
malonumas įteikti.

Stebinkite ir džiuginkite dovanomis.

Viva l’Italia ! 🇮🇹

Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️…

Mus su Italija sieja ne tik darbiniai ryšiai, bet ir kelionės atostogų metu. Šį kartą atostogos Markėje - tai vidurio Italijos sritis prie Adrijos. Senaisiais laikais regionas buvo Romos imperijos pakraštys - iš čia ir kilo pavadinimas (march reiškė pasienį). Ir dabar Markė lyg nuošaly, palyginus pvz. su Toskana, bet dėl to ji tik dar įdomesnė. Tai kaimiškas regionas su nedaug alyvmedžių ir vynuogienojų, o vyrauja javai, saulėgrąžos ir pievos, kas visą kalvotą peizažą sudalina į įvairių spalvų rėžius. Kalvos, jų viršūnėse miesteliai, rusvi - gelsvi pastatų mūrai, akmeninės gatvelės, vynas, maistas ir žmonės - splendido!

Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

Viva l’Italia ! 🇮🇹

Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️…

San Gimignano - pamatyti šį miestelį buvo sena svajonė. Jis puikuojasi visuose turistiniuose Italijos žinynuose. Išpopuliarintas ir todėl gali pasirodyti, kad pamačius liksi abejingas, bet taip neatsitinka.

Išnyram iš eilinio kalnų serpantino posūkio ir horizonte atsiveria mūriniai bokštai. Vaizdas išskirtinis ir nepakartojamas. Net ir šiandieniniam žmogui, pertekusiam įvairiausių vaizdų, tai daro įspūdį - sunku įsivaizduoti, ką patirdavo viduramžių piligrimai tai pamatę, mat pro San Gimignano praeina piligrimų kelias Via Francigena, kuriuo maldininkai keliaudavo į Vatikaną  ✝️.

Tuo labiau, kad senaisiais laikais tų bokštų buvo daugiau nei septyniasdešimt, o dabar belikę vos penkioliką. Įdomu tai, jog šie bokštai neturėjo aiškios paskirties - tai buvo klestinčių, turtingų miestiečių galios, susireikšminimo simboliai, pasipuikavimo objektai. Panašiai, kaip šiais laikais puikuojamasi jachtomis, automobiliais ir pan.

Įvairiausių istorijų yra nutikę su šiais bokštais. Pirmiausia, jie negalėjo būti aukštesni už Rotušę ⛪. Yra žinių, kad didybės manija sergantys turtuoliai pasistatydavo aukštesnius ir tuomet būdavo priversti juos sumažinti, dalį nugriaunant. Arba norint padaryti dar didesnį įspūdį, buvo statomi žymieji bokštai-dvyniai, tiesa - ne visada pavykdavo, kartais dvyniai gaudavosi labai jau nepanašūs.
Dabar išlikę bokštai buvo statomi XI-XIII a., bet pačio miestelio istorija siekia kelis šimtus metų prieš mūsų erą. Jį įkūrė paslaptingieji etruskai.

Puikus, nepamirštamas San Gimignano su senoviniu tamsiu grindiniu ir į jį smingančiais šviesaus akmens bokštais. Mistinis, paslaptingas šis Toskanos, Italijos, o ir viso pasaulio paveldo perlas. Aplankėme, pabuvome, pamatėme - svajonės pildosi...😀

Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

Viva l’Italia ! 🇮🇹

Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️…

Toskanos kraštovaizdis įspūdingas, tačiau net ir ten yra vaizdų, kurie viršija bet kokius lūkesčius. Vienas iš tokių - Monteriggioni miestelis-tvirtovė. Ypač kuomet prieš tai apie jį nesi girdėjęs, pamačius - atima žadą. Pasijunti lyg pasakoje, tokį įspūdį daro aukšta mūro siena su išlikusiais vienuolika gynybinių bokštų. Vaizdas - lyg kažkas ant kalvos būtų uždėjęs karūną 👑. Ne veltui net ir didysis Dantė minėjo šiuos mūrus savo "Dieviškoje komedijoje".
Šis miestelis jau žinomas nuo VIII a.pr.Kr., o iki dabar išlikę kontūrai atkeliauja iš XIII a., kuomet Sienos valstybė stiprino savo gynybines galias ir įkūrė miestą-tvirtovę. Mūro siena yra penkių šimtų septyniasdešimties metrų ilgio ir dviejų metrų pločio su gynybiniais bokštais , kurių pradžioje buvo net penkiolika. Jau minėjau, kad įspūdis - lyg būtum atsidūręs pasakoje, būtent toks įvaizdis yra susiformavęs apie pasakų pilis-tvirtovęs. Kaip tik šiuos mūrus kaip grafinį vaizdą panaudojo ne vieno kompiuterinio žaidimo kūrėjai, be to, šiose apylinkėse buvo nufilmuota daugelis italų bei užsienio meninių juostų 🎥 .
Už šių mūro sienų yra įsikūręs nedidelis miestelis su keliomis akmenimis grįstomis gatvelėmis ir pagrindine aikšte, kurioje būtini Italijos miesteliams objektai - tai šulinys, bažnytėlė ⛪      (šiuo atveju Santa Maria Assunta) ir vietinių vyndarių bei alyvuogių aliejaus gamintojų parduotuvėlės. Neatsispiriam pagundai įsigyti vietinės produkcijos, ant kurios etiketėse - pasakiškieji Monteriggioni mūrai.
Toskana ir vėl nustebino. Leidžiamės toliau į kelią, kur už kiekvieno posūkio gali laukti toks pats neužmirštamas įspūdis 😲...

Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

Viva l'Italia ! 🇮🇹

Italija... Čia tokia gausa įvykių, reiškinių, veiklos, susijusios su mada, dizainu, o kartu ir milžiniška industrija aptarnaujanti šią sritį.

Vien ką reiškia pasaulinio garso Romos ir Milano mados renginiai ar daugelio mados kūrėjų, dizainerių prekių ženklai, tapę bendriniais pavadinimais, apibūdinančiais stilių, kokybę, išskirtinumą. Nesuskaičiuojama daugybė manufaktūrų, gaminančių medžiagas, mezginius, drabužių priedus - nuo milžiniškų korporacijų iki šeimos verslo artelių.

Neatsitiktinai mes didžiąją dalį savo gaminių siūname iš itališkų medžiagų. Būtent tai ir norime labai pabrėžti - jų kilmė yra itališka, o ne trečiųjų pasaulio šalių, kur gamybos procese, apdirbime, dažyme gali būti panaudoti netgi žmogaus sveikatai kenksmingi komponentai.

Štai ir vėl kovo pabaigoje buvome išvykę į Italiją 🇮🇹 rinktis medžiagų mūsų naujiems gaminiams - į Italiją, kurią, kaip jau ne kartą rašėme, pamilome ❤️. Ir kaip jos nepamilsi, jei net ir darbinės komandiruotės metu tave apgaubia ta ypatinga itališkos atmosferos aura, bendravimo laisvumas ir atsipalaidavimas. Aplankėme toli gražu ne vieną biurą - nuo milžiniškų, kur medžiagos sukrautos į kelias dešimtis metrų aukščio lentynas, iki visai mažų; nuo paprastučių iki įrengtų ultramoderniai ir ypač stilingai su mažomis ir subtiliomis ar kitur gigantiškomis instaliacijomis, sukurtomis iš medžiagų rietimų. Viename biure pagrindinis akcentas - antikvarinis automobilis, kitame - stilingas savininkas, aiškiai mėgstantis kaubojišką aprangos stilių, pasibalnojęs dviratį  🚲  aplekia savo valdas ir grįžta jau su konkrečiais pasiūlymais...
Radome ir pasirinkome medžiagų, grįžome - belieka laukti naujų gaminių, kuriuos pasiūlysime Jums, mieli draugai, ir kuriuose bus didelė dalis Italijos 🇮🇹 ...

Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

Viva l'Italia ! 🇮🇹
Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️...

Kaip jau ir rašiau - nuostabios Italijos užeigos  🍽️ - visos skirtingos, bet vienodai puikios (na, buvo kelios išimtys, tačiau, kaip taisyklė, tos, kurios skirtos turistams - padavėjai baltais marškiniais su liemenėmis, dar keli kičo simptomai - bet išimtys tik patvirtina taisyklę). O 99% neteko nusivilti. Atvirkščiai - kiekviena iš jų turi savo ypatingąjį prieskonį, išskirtinumą, savąją tradiciją  🧡💛.

Štai Apulijos regionas - žymusis Italijos bato kulniukas. Trattoria paprasta iki negalėjimo - kėdės plastmasinės, nenusakomos stilistikos užuolaidos skiria vidų nuo lauko, bet maistas - tirpsta burnoje, padavėjai nesistengdami sudaro įspūdį, lyg būtų tavo kiemo draugai. Jie vos spėja suktis - užeiga sausakimša. Nepastebimai ateina keli žmonės iš svečių tarpo, nešini akordeonu, mušamuoju-barškamuoju instrumentu (vėliau jų variacijų daugėja), ir pradeda muzikuoti 🎶. Jokios scenos, vidury trattori'jos, tos pačios plastmasinės kėdės.

Pietų Italija - tarantelos ritmai, uždegantys, gaivališki. Teko skaityti, kad jei viduramžiais jums būtų įkandęs tarantulas 🕷️, daugelis būtų pataręs šokti tarantelą! Buvo tikima, kad audringasis šokis kaitina kraują ir gydo nuo tarantulo nuodų. Tiesa, ne visos tarantelos yra nutrūktgalviškai greitos, neretai jų ritmus galima aptikti ir melancholiškose dainose. Šios melodijos yra improvizuojamos pagal kurį nors vieną motyvą - daugkartinis kartojimas turi tarsi hipnotizuojantį poveikį ir šokėjui, ir klausytojui.

Taigi, perfrazuojant - trattori'joje įsisiūbuoja hipnozės seansas. Kas kelios dainos prie muzikantų prisijungia nauji nariai, nešini įvairiais mušamaisiais, ateina mergina dainuojanti aukštu, sodriu balsu, jai dažnai pritaria vyras. Akivaizdu, visi šie žmonės - čia gyvenantys kaimynai, draugai, akivaizdu - muzikuoja be atlygio, na nebent už vieną kitą taurę vino della casa (nuotraukoje matosi, kaip vieno muzikanto netyčia paspirta taurė išsiliejo ir vynas sruvena po kėdėmis). Kad linksmybės būtų visuotinos, užeigos šeimininkai svečiams išdalina kelias dešimtis švilpiamųjų, mušamųjų įnagių - medinių tarkų, dėžučių ir pan. Ošia visa trattoria, virpa tarantelos ritmu Apulija - taip gera! Tokia bendrystė, tikra hipnozė pačia gražiausia draugystės dvasia...

Atkreipkite dėmesį, mieli bičiuliai, rašau ne apie koncertą ar kokį tai renginį, o apie užeigą eilinį vakarą (ne savaitgalį) pietų Italijoje, ir norom nenorom imi pavydėti šitiems žmonėms taip mokantiems atsipalaiduoti ir švęsti gyvenimą būtent dabar ir būtent čia! Sutinku - pasakyta lyg ir per stipriai, ir banaliai - bet kaip kitaip pavadinti tai, kas kaip tik taip ir vadinasi?

Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

Viva l'Italia ! 🇮🇹
Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️...
Maistas Italijoje - tai atskira, labai plati ir įdomi tema, bet jeigu apie ją kalbėti kaip valgytojui, temos platumas stipriai susiaurėja ir telpa į vieną žodį - skanu 🍽️ 🍕. Tik šį kartą ne apie patį maistą, o apie aplinką, kur yra valgoma.

Paprastai, tai užeiga, itališkai - trattoria.

Kampuotas, keistas žodis, kaip ir įvairovė pačių užeigų - nuo interjero iki aptarnavimo. Mes visada stengiamės laikytis patarimo - valgykite ten, kur valgo patys italai, o ne ant turistų pramintų takų. Tai pasiteisina visada.
Italai pratę valgyti mums, lietuviams, gana neįprastu laiku - labai vėlai. Sugūža į užeigas įvairiausi svečiai -  nuo porelių iki skaitlingiausių šeimų su proanūkiais ir proseneliais. Tikroje trattori'joje niekada negros foninė muzika 🎹, jos ir nebūtų įmanoma girdėti per klegesį, kylantį kalbant užeigos lankytojams. Ekspresyvi, gestais palydima kalba užgožtų ne tik muziką, bet sunku tampa susišnekėti su stalo kaimynu, nejučiomis pradedi kelti balsą ir pats, imi gestikuliuoti. Puiki, draugiška, pilnatinė atmosfera.

Ypatingos užeigos - kuriose dirba patys savininkai su šeimomis, o tokių ir yra daugiausia. Užsimezga betarpiškas ryšys, jokio familiarumo. Mažas pavyzdėlis - jaukiame miestelyje Lucca, nebepamenu užeigos pavadinimo, bet ji atitiko mūsų ieškojimus - visa pilna vietinių gyventojų, įprastas klegesys, deja, vietų nėra 🙁. Galbūt mūsų veidų išraiška lemia, kad savininkas priveda mus prie stalo, patalpos gale - stalas aiškiai skirtas ne svečiams, gal apskaitai vykdyti (nors Italijoje į apskaitą yra savotiškas požiūris) - vienu žodžiu, stalas nukrautas popieriais, knygomis, kažkokiais katalogais. Akimirksniu viskas nužeriama ir mes jau sėdime  - šalia rūbų kabyklos, didžiulė spinta knygų, vyno butelių - o jausmas vienintelis - tavęs čia laukė ir lyg priėmė į šeimą, kaip artimąjį, be ceremonijų, atsiprašymų, pasiūlė, ką tuo metu galėjo geriausio.

Po to dar kelias dienas lankėme Lucca apylinkes, bet vakarais vis grįždavome ten, kur buvome laukiami, be pompastikos, bičiuliškai ir paprastai 🧡...
Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

Viva l'Italia ! 🇮🇹
Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️...
Dolceacqua Ligūrijoje - dar vienas perlas mažųjų Italijos miestelių vėriny. Tiesa, šitas - ne iš tų, kurie atsiveria netikėtai (jau Klodas Monė išpopuliarino jį savo paveiksluose). Važiuodamas žinai, ko tikėtis. Jaukus vynininkų miestukas stovi abipus putojančios Nervios upės. Abu krantus jungia neįtikėtinai ilga viduramžių akmens tilto arka, o miestelio pažiba - apgriuvusi XII a. pilis, kurioje gyveno galinga Dorių giminė. Du stačiakampiai fasado bokštai išdidžiai iškilę, rodo buvusią savo didybę. Įspūdinga ! Visas pilies kalnas aplipęs namais, šlaitai - statūs, todėl vieno namo stogas sutampa su kito grindimis. Pilies link einama lyg siauru vingiuotu tuneliu, nematant dangaus.
Kitoje upės pusėje - aikštė, joje 3 ar 4 užeigos, šurmulys, stalai lauke, minkštas vakaro oras, keli gurkšniai liežuvį kutenančio vino della casa, o gal stipresniojo raudonojo Rossese (vino di Dolceacqua) 😊. Grindinys nėra lygus, o ir staliukas nebe pirmos jaunystės - linguoja nuo vienos kojos ant kitos. Savininkas atneša kartono lakštą, siūlo kiek reikia susilankstyti ir pakišti po viena iš kojų. Susilankstome, pakišame - stalas nebelinguoja, atrodo, viskas taip paprasta, be susireikšminimo, nors ne - ne viskas ! Tereikia pakelti akis prieš save, į tuos XII a. mūrus, ir supranti - bendrauti tarp žmonių čia paprasta, bet aplinka toli gražu nepaprasta, lyg iš atvirutės, ką ten atvirutės - iš Monė paveikslo ! Ir ne kažkur Romoje ar Florencijoje, o mažame Ligūrijos miestelyje...
Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

(Nuotrauka iš Flos veris archyvo).

Viva l'Italia ! 🇮🇹
Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️...

Jau rašiau, vienas iš stipriausių įspūdžių Italijoje - mažieji miesteliai. Kelionių žinynuose jie turi specialų terminą : I Borghi piu' Belli d'Italia - gražiausi Italijos miesteliai.

Suprantama - norisi kažką išskirti, kažkuo pritraukti keliautojų dėmesį, bet ir iš tiesų - jie visi nepakartojami , vienu metu ir panašūs, ir visiškai skirtingi. Kol kas nekalbame apie juos pačius, jų senamiesčius (na, naujamiesčių paprastai juose ir nebūna 🙂), siauras, rangytas gatveles, su netelpančiomis jose metro pločio Fiat Panda, ar bažnytėles, kurių šoninės sienos sutampa su gyvenamųjų namų sienomis, skalbinių virvėmis (taip itališkai!) sujungtus kaimynų langus.

Ne ... Kol kas kalbame apie juos iš toli. Būtent apie tą sunkiai nusakomą įspūdį vaizdo, atsiveriančio iš už šimtojo ar šešišimtojo posūkio serpantine - kalnų skardis, o ant jo lyg tęsinys - miestelis, taip stipriai įsikabinęs į šlaitą, kad tik stipresnis vėjas nenupūstų žemyn. Vėliau paaiškėja, kad keliukas, kuriuo važiavome, tame miestelyje ir baigiasi - aukščiau jau tik kalnų viršūnės ir dangus. Pavadinimai tokių I Borghi piu' Belli d'Italia gana greitai išsitrina iš atminties, bet ilgam lieka neaišku ir smalsu, kodėl žmonės kažkada čia kūrėsi, statėsi, gyveno - rinkosi tokią vietą, kad ir dabar ne taip lengva pakilti iki ten.

Aišku viena - jei jau taip darė, vadinasi buvo dėl ko. Na, pajuokaujant - verta jau vien dėl to, kad kada nors tokie atvykėliai kaip mes , išnirę iš eilinio posūkio, taip ir liktų iš nuostabos išsižioję 😮...

Atraskite Italiją su mumis ! 🇱🇹🇮🇹
Scoprite l’Italia insieme a noi ! 🇮🇹🇱🇹

(Nuotrauka iš Flos veris archyvo).

Viva l'Italia ! IT

Flos veris miego rūbus siuvame iš itališkų medžiagų. Jų ieškodami, apvažiavome kone visą šalį ir ją įsimylėjome ❤️...

Tačiau ne daug kas žino, kad Italija kaip nacionalinė valstybė savo amžių skaičiuoja tik nuo 1861-ųjų. Tuomet pavyko suvienyti pusiasalį, o iki tol dabartinė Italijos teritorija buvo suskaldyta ir atskiros jos dalys ėjo iš rankų į rankas. Daugelis dabartinio paveldo sukurta paslaptingųjų etruskų, čia visą laiką savo interesų turėjo graikai, kartaginiečiai, italikai, sabinai ir kiti, kol galų gale ilgiems amžiams įsigalėjo Romos imperija. Savo galybės viršūnę ji pasiekė po Kristaus, bet kaip ir visos imperijos sugriuvo ir ši.

Nors kaip juokauja mūsų bičiulis Fabrizio : "Daugelis italų dar nepastebi, kad imperija jau žlugusi ir gyvena įsitikinę, kad priklauso didžiausiai ir galingiausiai Žemės civilizacijai". Taip, to neatimsi iš italų - juose gyvas savo vertės suvokimas 😊, ko nepasakysi apie mus, lietuvius, linkusius į saviplaką 😢.

Na o nuo Romos imperijos iki Giuseppe Garibaldi tilpo milijonų žmonių gyvenimai ir likimai, pakilimai ir žlugimai, karai, marai - ir visą tai suformavo šiuolaikinę Italiją - žemėlapyje vienalytę valstybę, bet iš tikrųjų tokią nevienodą įvairiuose regionuose su skirtingais dialektais, tradicijomis, maistu, papročiais, šimtmečiais vykstančiomis varžytuvėmis tarp miestų-miestelių ir visgi visur vienodą - su išdidžiais, mielais žmonėmis.


Sveiki atvykę į Italiją ! 🇱🇹️ 🇮🇹
Benvenuti in Italia ! 🇮🇹️ 🇱🇹

(Tekste panaudota medžiaga iš F.Mazzella knygos "Italijos linksmybės arba teks priprasti!"❤️❤️❤️. Nuotrauka iš Flos veris archyvo).

🌸 www.flosveris.lt🌸 komanda
#italija #keliones #flosveris #ispudziai